minelektrikas

“Žemę reikia giliai įdirbti, žinojimą – nuolatos tobulinti.”

Kinų išmintis

  • Ar žinote, kad… daugiau…
  • Sukurtas elektrinis įrenginys, energiją gaunantis iš gyvo organizmo daugiau…
  • Sukurtas elektrinis įrenginys, energiją gaunantis iš gyvo organizmo daugiau…
  • Paragvajaus elektros energijos balanse – 100 proc. atsinaujinantys energijos ištekliai daugiau…
  • Kaip išgelbėti sušlapusį elektroninį prietaisą? daugiau…
  • Sony Xperia V telefonas atsparus drėgmei ir dulkėms daugiau…
  • Sukurti pirmieji lipduko formos saulės elementai daugiau…
  • Kiek anglies dioksido “išskiria” viena Google užklausa? daugiau…
  • Google” ir “Facebook” duomenų centrai elektros suvartoja daugiau, nei ištisi miestai daugiau…

 

Ar žinote, kad…

  • Jeigu panaudotume bent 10% visos pasaulyje esančios vėjo energijos, to užtektų patenkinti visus pasaulio energijos poreikius.
  • Jeigu galėtume „surinkti“ visą saulės energiją, krentančią į žemės paviršių per 15 min., tai prilygtų viso pasaulio suvartojamai energijai per metus.
  • Deginant anglį, tik 35% visos energijos virsta elektra. Kita dalis prarandama kaip šilumos nuostoliai.
  • Buitiniai prietaisai – vieni didžiausių energijos naudotojų pasaulyje. Išsivysčiusiose šalyse jie suvartoja apie 30% visos elektros energijos ir sudaro apie 12% šių šalių išmetamų dujų, lemiančių klimato kaitą.
  • Paprastos elektros lemputės – neefektyvus šviesos šaltinis! Tik apie 10% suvartojamos elektros energijos paverčiama šviesa, apie 90% virsta šiluma.
  • Perdirbus vieną aliuminio skardinę, sutaupytos energijos pakaktų televizoriui veikti tris valandas, o 100 vatų elektros lemputei šviesti 20 valandų.
  • Jei išsikrovė baterijos, o jums žūt būt reikia veikiančio prietaiso, nestipriai kaukštelėkite per bateriją plaktuku ir ji jums dar šiek tiek tarnaus.
  • Vėjo malūnai yra naudojami jau labai labai seniai. Šaltiniai teigia, kad Persijoje (dabartinė Irano teritorija) vėjo malūnai buvo naudojami jau 200 metų prieš Kristų.
  • Geoterminė energija yra švari, patikima ir ekonomiškai efektyvi. Geoterminės energijos jėgainės Filipinuose ir Islandijoje pagamina apie 30% visos elektros energijos. JAV – tik apie 1%. Tačiau geoterminė energija dažnai yra ribota, nes efektyviam pramoniniam panaudojimui ji prieinama tik srityse šalia tektoninių plokščių ribų.
  • Statinės elektros kibirkštis gali sukurti iki 3000 voltų įtampą, kuri trunka mažiau nei sekundę.
  • Silicis, pagamintas iš vienos tonos smėlio ir panaudotas fotovoltiniams elementams pagaminti, galėtų gaminti daugiau elektros energijos nei sudeginus 500.000 tonų anglies.
  •  

    Gėlės su bitėmis „bendrauja“ elektriniu lauku

    Mokslininkai nustatė, kad gėlės kuria elektrinį lauką, leidžiantį joms komunikuoti su jas apdulkinančiomis bitėmis, rašo Discovery News.
    Gerai žinoma, kad spalva, forma, struktūra ir kvapai leidžia gėlėms „bendrauti“ su jas apdulkinančiais vabzdžiais, tačiau nauji tyrimai rodo, kad prie šių veiksnių dar prisideda ir elektrinis laukas.
    „Tai dar vienas gamtos grožio pavyzdys“, – tvirtina Bristolio universiteto profesorius Danielius Robertas.
    Bitės turi teigiamą elektros krūvį, nes jos skraido ore, kuris yra pilnas įvairių smulkių dalelių. Trintis su šiomis dalelėmis lemia tai, kad bitės praranda elektronus. Dėl šios priežasties jos būna teigiamai įelektrintos.
    Gėlės yra „elektriškai susijusios su žeme“. Augalai perduoda elektros krūvį labai lėtai ir yra linkę turėti neigiamą krūvį.
    D. Robertas su kolegomis tyrimo metu pastatė gėlę petuniją tokioje erdvėje, kurioje laisvai skraidė bitės. Mokslininkai stebėjo, kaip vabzdžiams skrendant prie gėlės keisdavosi elektros laukas ir bičių elgesys.
    Jie pastebėjo, kad kai bitė nusileisdavo ant gėlės, tai paveikdavo jos elektros lauką. Mokslininkai sako tikintys, kad „bitės gali pajusti šią elektros sukeltą jėgą“. Tai gali lemti, jog bitė prisimena informaciją apie gėlę: jos žiedadulkes, nektarą ir pan. Šis procesas leidžia gėlei komunikuoti su vabzdžiais.
    Gėlės elektros krūvis po „susilietimo“ su bite pakinta tik labai trumpam.

    Šaltinis www.lrt.lt

     

    Sukurtas elektrinis įrenginys, energiją gaunantis iš gyvo organizmo

    Mokslininkams pirmą kartą pavyko sukurti elektrinį įrenginį, kuris energiją gauna vien iš ausies. Technologiją tobulinanti grupė tyrimus atlieka su jūrų kiaulyte – jos vidinės ausies elektrocheminis gradientas iki penkių valandų gali teikti energiją belaidžiam imtuvui, rašo newscientist.com.
    Technologiją dar patobulinus ateityje ją bus galima panaudoti norint išnaudoti autonominį energijos šaltinį smegenų ir ausų implantams, sakė klausos neuromokslininkė Tina Stankovic, dirbanti Harvardo universiteto (JAV) Medicinos mokykloje.
    Nervinių signalų impulsus lemia elektrocheminis gradientas, kurį sukuria teigiamo krūvio natrio bei kalio jonų judėjimas per ląstelės membraną. Kai kurios ausies sraigės ląstelės taip pat turi panašų gradientą, kuris konvertuoja vibruojančio ausies būgnelio mechaninę energiją į elektrinius signalus, kuriuos gali suvokti smegenys.
    Mažutė įtampa
    Pagrindinė kliūtis siekiant išnaudoti ląstelių elektros energiją – itin menka įtampa, kuri yra gerokai mažesnė nei standartinio AA elemento.
    „Apie potencialų skirtumą žmogaus ausyje žinome jau 60 metų, bet per tiek laiko niekas nebandė jo pažaboti“, – sakė T. Stankovic.
    Dabar mokslininkė su kolegomis kuria elektroninį lustą su keliais mažučiais mažos varžos elektrodais, kurie galėtų išnaudoti ausies ląstelių elektrinį aktyvumą be žalos klausai.
    Bandymu metu implantas buvo įstatomas į jūrų kiaulytės vidinę ausį, o elektrodai prijungiami abipus sraigės ląstelių membranų. Prie lusto buvo prijungtas mažos galios radijo imtuvas.
    Įrenginys buvo aktyvuojamas trumpu radijo bangų impulsu, bet vėliau energiją gaudavo iš elektrinio gradiento, susidarančio abipus ląstelės membranos. Šios energijos pakako, kad imtuvas veiktų iki 5 valandų. Tyrimais nustatyta, kad jūrų kiaulytės klausai toks implantas nepakenkė.
    Įrenginys puikiai veikia trumpus laiko tarpus, tačiau ilgalaikis elektrodų naudojimas didina jautraus audinio ausies viduje pažeidimo riziką. Kitas mokslinių tyrimų etapas – pagaminti dar mažesnius elektrodus, taip sumažinant jų invaziškumą.
    T. Stankovic tvirtina, kad toks veikimo principo patikrinimas – įrodymas, jog energijai gauti gali būti panaudoti ir biologiniai energijos šaltiniai, apie kuriuos iki šiol rimtai niekas nesvarstė. „Žvelgiant labai futuristiškai galima teigti, kad pasinaudojant panašiomis konstrukcijomis galbūt sugebėsime išgauti energiją iš pavienių ląstelių“, – sakė mokslininkė.

    Šaltinis www.delfi.lt

     

    Paragvajaus elektros energijos balanse – 100 proc. atsinaujinantys energijos ištekliai

    Jeilio universitetas (JAV) kasmet išrikiuoja pasaulio šalis pagal jų pasiekimus mažinant įtaką klimato kaitai. Aplinkosaugos indeksas (angl. Environmental performance index, EPI) skelbiamas nuo 2002-ųjų.
    Remiantis EPI indeksu Direct Blinds šiuos duomenis iliustravo interaktyviame žemėlapyje, kuriame pateikiamos G20 šalių elektros energetikos charakteristikos, taip pat geriausią rezultatą atsinaujinančių energijos išteklių naudojime ir CO2 kilovatvalandei elektros energijos pagaminti sunaudojančių šalių TOP10.
    Tarp G20, arba didžiausias pasaulio ekonomikas turinčių šalių aukščiausią vietą EPI reitinge užima Brazilija – 12 vietą, nuo jos gerokai atsilieka Kanada, esanti 28 reitingo vietoje.
    Geriausius rezultatus aplinkosaugos indekse demonstruoja mažesnės šalys. Didžiausią atsinaujinančių išteklių dalį elektros balanse turi Paragvajus. Šioje šalyje 100 proc. elektros energijos pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, o didžiausias žaliosios energijos generatorius – Itaipu hidroelektrinė.
    Antroje dešimtuko vietoje – Islandija (99,99 proc.) , kurioje gausu geoterminės energijos. Toliau seka Mozambikas (99,92 proc.), Zambija (99,69 proc.), Nepalas (99,58 proc.), Kongo demokratinė respublika (99,55 proc.), Albanija (99,39 proc.), Tadžikistanas (97,97 proc.), Norvegija (96,42 proc.) ir Kosta Rika (96,42 proc.).
    Šios šalys taip pat išskiria mažiausius CO2 kiekius kilovatvalandei elektros pagaminti.
    Nors Europos Sąjunga pastaruoju metu aktyviai žengia link kuo didesnės atsinaujinančių energijos išteklių dalies šalių energijos suvartojime, nuo indekso lyderių ES šalys dar gerokai atsilieka. 2010 metų Eurostato duomenimis, daugiausiai žaliosios elektros buvo pagaminta Austrijoje (65,5 proc.), Švedijoje (56 proc.) ir Latvijoje (42 proc.). Naujesniais duomenimis didžiausią pagreitį žaliosios energijos dalies augime demonstruoja Danija (aktyviai plečiamas vėjo elektrinių parkas jūrose (offshore), taip pat biomasės energetika), kuri praėjusiais metais pasigamino daugiau kaip 40 proc., iki 2020-ųjų planuoja pasigaminti 50 proc. žaliosios elektros energijos, o iki 2050-ųjų šalyje visai nebenaudoti iškastinių energijos išteklių.
    Taigi, nors šiuo metu Europos Sąjungos šalių narių pirmajame EPI indekso dešimtuke nėra, susitarimas plėsti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą šalyse narėse ilguoju laikotarpiu leidžia tikėtis pamatyti ir ES vėliavą prisijungiant prie pirmaujančiųjų sąrašo.

    Šaltinis www.technologijos.lt

     

    Kaip išgelbėti sušlapusį elektroninį prietaisą?

    Kartais, deja, pasitaiko, kad elektroniniai prietaisai įkrenta į kriauklę ar tualetą; daugeliui yra tekę ant jų atsitiktinai išlieti stiklinę geriamo vandens ar kavos. Portalas Gizmodo.com pateikia patarimus, ką reikėtų daryti, į elektroninį prietaisą patekus vandeniui.
    1. Be abejo, pirmas būtinas veiksmas – aparato išjungimas. Pagrindinį pavojų sukelia atsiradęs trumpas sujungimas, dėl to reikia veikti nedelsiant.
    Jeigu prietaisas turi akumuliatorių, būtina jį išimti. Svarbiausia yra atsisakyti dažnai atsirandančios pagundos įsijungti prietaisą jau po kelių valandų. Su sušlapusiu prietaisu reikėtų atsisveikinti bent kelioms dienoms.
    2. Išimti atskiras prietaiso dalis, mobiliojo telefono atveju tokias kaip galinis dangtelis ar SIM kortelė. Reikia nuimti kuo daugiau prietaiso dalių, jeigu tai yra įmanoma. Kuo daugiau oro pateks į prietaiso ertmes, tuo greičiau išdžius ten esantis vanduo.
    3. Dulkių siurblys su siauru antgaliu šiuo atveju gali būti itin vertingas. Iš atskirų prietaiso dalių būtina pašalinti susikaupusią drėgmę. Jokiais būdais negalima naudoti plaukų džiovintuvo ar mikrobangų krosnelės. Tai pat nereikėtų kratyti prietaiso, verčiau jau džiovinti jį naudojant rankšluostį.
    4. Nors tai skamba keistai, bet prietaisą reikia įdėti į sausų ryžių pilną dubenį – tai yra vienas iš geriausių būdų pašalinti susikaupusią drėgmę. Dribsniai pusryčiams šiuo atveju taip pat gali puikiai atlikti drėgmės pašalinimo funkciją.
    5. Dubenyje su dribsniais ar ryžiais prietaisą reikėtų laikyti net dvi paras. Jeigu vis dar yra tokių drėgmės požymių kaip, pavyzdžiui, aprasojęs ekranas, prietaisą vertėtų dar ilgiau palaikyti dubenyje.
    Jeigu nebėra drėgmės požymių, reikia rizikuoti ir įjungti prietaisą. Su trupučiu sėkmės galite tikėtis, kad Jūsų prietaisas ir vėl atliks numatytas funkcijas.

    Šaltinis www.15min.lt

     

    Sony Xperia V telefonas atsparus drėgmei ir dulkėms

    Naujausias Sony Xperia V telefonas turi apsaugą nuo drėgmės (atsparus vandens čiurkšlėms iš bet kurios pusės, o kai kurių šaltinų teigimu telefoną galima trumpam panardinti į 1 metro vandens gylį) ir dulkių. Daugiau http://www.sonymobile.com/global-en/products/phones/xperia-v/

    Šaltinis www.sonymobile.com

     

    Sukurti pirmieji lipduko formos saulės elementai

    Kredito korteles, mobiliuosius telefonus ir net paprastus langus vienas gudrus išradimas gali padaryti pasižyminčius jiems iki šiol nebūdingomis savybėmis. Mokslininkai sukūrė plonus, lanksčius saulės elementus, kuriuos galima kaip lipdukus klijuoti ant popieriaus, plastiko, stiklo ir dar daugelio kitokių medžiagų.
    Mechanikos inžinierė Xiaolin Zheng iš Stenfordo universiteto, vadovaujanti naujųjų saulės elementų kūrimo grupei, pasakoja, kad šiuos elementus galima dvipusėmis lipniomis juostelėmis klijuoti ant šalmų, mobiliųjų telefonų, išgaubtų stiklų, nešiojamųjų prietaisų, lenktų stogų, drabužių – praktiškai visur, kur tik įmanoma.
    Kaip skelbia žurnalas „Scientific Reports“, šie saulės elementai – tai dar vienas žingsnis link to, kad mums įprasti buities daiktai taptų elektronikos ar energiją kaupiančios įrangos dalimi. Pavyzdžiui, priklijavę tokių elementų savo namuose ant langų stiklo galėtume surinkti saulės energijos daugiau nei jos geba prikaupti stogo danga. O, tarkim, sujungę lanksčius saulės elementus su elektroniniais prietaisais galėtume gauti elektrifikuotus „išmaniuosius“ drabužius, galinčius valdyti prie jų prijungtą išmanųjį telefoną.
    Zheng ir jos kolegų išradimas galėtų paspartinti ir išmaniųjų drabužių atsiradimą mūsų gyvenime. Jų sukurti ir naudojami metodai galėtų padėti inžinieriams kurti lanksčiuosius elektrinius grandynus, tranzistorius, skystųjų kristalų ekranus ir kitokius elektronikos komponentus.
    Šiuo metu naudojami saulės elementai gali būti tvirtinami tiktai ant stiklo ar silicio pagrindo. Todėl jie yra standūs. Tačiau keliose laboratorijoje dirbantys tyrėjai tikisi pakeisti šią padėtį.
    Zheng vadovaujamų tyrėjų išradimas, kurį jie vadina „nuplėšk ir lipdyk“ procesu (angl. peel-and-stick process) leidžia išvengti vieno esminio apribojimo gaminant lanksčiuosius saulės elementus: jų tvirtinimo ant kieto, arba nelankstaus, paviršiaus. Nors „nuplėšk ir lipdyk“ procese saulės elementai gaminami, kaip ir anksčiau, plonos plėvelės pavidalu ją tvirtinant ant silicio padėklo, tačiau šiuo atveju silicio padėklas yra padengtas nikelio danga, dėl kurios „nuplėšk ir lipdyk“ procesas pasidaro įmanomas.
    Plonasluoksnį saulės elementą pagaminus, jis merkiamas į kambario temperatūros vandenį. Vandens molekulės prasiskverbia į nikelio ir silicio tarpsluoksnį. Dėl to saulės elementas pasidaro lengvai atskiriamas nuo silicio pagrindo – belieka tik imti jį ir nuplėšti. Ta padarius, dvipuse lipniąją juostele galima jį lipdyti ant bet kokio paviršiaus.
    Beje, silicio padėklą po to dažniausiai galima vėl panaudoti kitiems saulės elementams gaminti, o jie patys, nors ir būdami nulupti, nė trupučio nepraranda jiems būdingo 7,5% efektyvumo.

    Šaltinis www.technologijos.lt

     

    Kiek anglies dioksido “išskiria” viena Google užklausa?

    „Google“ ir Harvardo universiteto mokslininkai skirtingai vertina bendrovės indėlį į pasaulinį atšilimą, skelbia „Techradar.com“.
    Naujausias Harvardo universitete (JAV) atliktas tyrimas liudija, kad „Google“ paieška nėra jau tokia ekologiška, kaip tvirtina patys bendrovės atstovai. Daktaro Alexo Wissnerio – Grosso vadovaujame tyrėjų grupė nustatė, kad viena „Google“ paieškos sistemai pateikta užklausa vidutiniškai „pagamina“ 7 gramus anglies dvideginio. Tai apskaičiuota remiantis vidutiniu elektros energijos kiekiu, kurį kiekvienai užklausai atlikti sunaudoja vartotojo kompiuteris ir „Google“ duomenų centrai bei masyvai.
    Turint galvoje tai, kad „Google“ valdo didžiąją interneto paieškos rinkos dalį, ir atsižvelgus į faktą, jog kiekvieną dieną „Google“ apdoroja apie 200 milijonų užklausų, bendrovės indėlis į pasaulinį atšilimą nėra jau toks mažas, pastebi mokslininkai.
    Tačiau „Google“ skubiai sureagavo į šio tyrimo išvadų paskelbimą ir paneigė Harvardo mokslininkų pateiktus skaičiavimų rezultatus.
    „Šiltnamio dujų emisijų požiūriu viena „Google“ paieška ekvivalentiška maždaug 0,2 gramo anglies dvideginio. Dabartiniai ES standartai, reguliuojantys automobilių išmetamo anglies dvideginio kiekį, reikalauja, kad vienam kelio kilometrui įveikti į aplinką būtų išmesta ne daugiau nei 140 gramų CO2, tačiau dauguma automobilių dar neatitinka tokio reikalavimo, – teigiama oficialiame „Google“ dienoraštyje paskelbtame pareiškime. – Taigi, vidutinis automobilis, nuvažiavęs vieną kilometrą, į aplinką išmeta tiek pat „šiltnamio dujų“, kaip ir 1000 „Google“ paieškų.“
    „Google“ tvirtina labai rimtai vertinanti siekį saugoti aplinką nuo žalingo poveikio ir pabrėžia, kad jos duomenų centrai energijos taupymo požiūriu yra vieni pažangiausių.

    Šaltinis www.balsas.lt

     

    “Google” ir “Facebook” duomenų centrai elektros suvartoja daugiau, nei ištisi miestai

    Pasirodo, energijos suvartojimas – tai ne tik mobiliųjų įrenginių, priverstų taupyti kiekvieną vatą, problema. Gigantiški duomenų centrai, kuriuose saugoma “Google”, “Facebook” ir kitų interneto gigantų informacija, kenčia nuo tos pačios problemos, tačiau jau kitame lygmenyje. Jei duomenų centrai netaupytų energijos, jie savo reikmėms turėtų “pavergti” ištisų regionų energetines sistemas.
    Faktų toli ieškoti nereikia: naujasis duomenų centras, kurį didžiausias pasaulyje socialinis tinklas “Facebook” statosi Oregono valstijos Kruko apygardoje, suvartos iki 28 megavatų. Iki šio duomenų centro pasirodymo visa Kruko apygarda, visi žmonės ir kompanijos, kurie ten reziduoja, suvartodavo 30 megavatų. Tokiu būdu, galima konstatuoti, jog “Facebook” atėjimas apygardos energetinį apetitą praktiškai padvigubino.
    Jei galvojate, kad tai tik milijardą vartotojų turinčio “Facebook” įgeidžiai, klystate. Korporacija “Google” taip pat neatsilieka: štai 2011 metais bendras visų “Google” duomenų centrų galingumas buvo įvertintas 220 megavatų. Visą tai žinantiems visiškai nekeista, jog technologijų kompanijos vis daugiau dėmesio skiria alternatyvios energetikos projektams. Juk kiekvienas dabar gali įsivaizduoti, kokias sąskaitas už elektrą tokiems technologijų gigantams tenka apmokėti. Saulės arba vėjo elektrinės, kurios pamaitintų bent dalį iš 900 000 “Google” serverių, reikštų, kad išlaidos elektrai sumažėja ne vienu milijonu JAV dolerių.
    Ši problema turi ir kitą medalio pusę. Štai HTTP užklausos visai nėra tokios nemokamos ir nematomos, kaip gali atrodyti. Kiekvieno puslapio užklausos per “Google” paiešką generacija į atmosferą išmeta nuo 0,2 iki 7 gramų anglies dvideginio (skirtingi šaltiniai pateikia skirtingus skaičius). Ką tai reiškia, matyt, geriausiai apibūdino futurologas ir rašytojas Bruce Sterling, kuris dar prieš dešimt metų puikiai apibūdino esamą situaciją: „Kiekvieną kartą, kai mes paspaudžiame mygtuką „Enter“, mes turėtume įsivaizduoti nedidelį dūmų debesėlį, kuri pakyla virš monitoriaus“.

    Šaltinis Faceit